lėkščias

lė̃kščias, -ià adj. (4) 1. žr. lėkštas 2: Aukštumos pagaliau virsta atskirais kalnais ar stambiomis kalvomis su lėkščiais, vis platesniais nuotakumais tarp jų rš. 2. Sn žr. lėkštas 3: Atšaldytą pieną reikia supilti į lėkščius rykus prš. Lėkščios akys kai torielkos LTR(Ūd). 4. žr. lėkštas 4.

lėkščiai adv.: Lėkščiai įtverti dalgę MitI224.